Kniedžių naudojimas metalinėse konstrukcijose

Ir klijuoti, ir suvirinti sujungimai turi visą eilę esminių trūkumų. Klijuoti sujungimai neatsparūs aukštai temperatūrai, o suvirinti galima tik termo-plastines plastmases. Klijuojami elementai turi būti suspaudžiami, o su­virinimui reikalingi įrengimai, kuriuos ne visada galima panaudoti sta­tybos vietoje arba pritaikyti atitinkamai konstrukcijai. Dėl to plastmasinių konstrukcijų elementai dar yra jungiami kaiščiais.

Kaištinių sujungimų konstrukcija ir jų technologija gana paprasta. Ta­čiau, jungiant kaiščiais elementus, šie elementai susilpninami, ir ties kaiš­čiais atsiranda įtempimų koncentracija. Elementų sujungimas tik kaiščiais nėra stiprus, siūlės nepakankamai hermetiškos, apmušas tarp kaiščių nėra pakankamai pastovus. Dėl to, gaminant plokštes, kai kurie elementai sukli­juojami ir dar papildomai sujungiami kaiščiais. Kaiščiai ne tik padidina klijuotinių siūlių atsparumą atplėšimui, bet ir suspaudžia klijuojamuosius paviršius.

Kaiščiai daromi metaliniai (varžtai, sraigtai, kniedės ir kt.), iš stik­laplasčio ir sluoksniuotų medienos plastikų. Metalinius kaiščius lengva pagaminti, bet jų negalima naudoti agresyvioje aplinkoje. Konstrukcijoje, veikiant jėgai, kaiščiai yra lenkiami, kerpami, o jungia­mieji elementai ties kaiščiais — glemžiami. Jei kaiščiai yra ilgi, tai jiems pavojingesnis yra lenkimas, o jei trumpi, tai pavojin­gesnis kirpimas. Kai jungiamos minkštos medžiagos, ties kaiščiais me­džiaga suglemžiama. Jei medžiaga ties kaiščiais suglemžiarna, tai kon­strukcija nesuyra, bet atsiranda didelės deformacijos, dėl ko tokią kon­strukciją negalima eksploatuoti.

Nustatyta, kad stiklaplasčio kaiščių laikančioji galia, sujungus jais stiklaplasčio arba medienos plastiko elementus, yra tokia pat, kaip ir me­talinių: jie suyra nuo lenkimo. Dėl to stiklaplasčio kaiščių laikančioji galia lenkiant gali būti apskaičiuojama, taikant tas pačias formules, kaip ir metaliniams kaiščiams medinėse konstrukcijose. Stiklaplasčio ir metali­nių kaiščių laikančioji galia glemžiant ir kerpant apskaičiuojama lygiai taip pat, kaip ir kniedėms.Sluoksniuotų medienos plastikų kaiščių laikančioji galia yra didesnė, negu ąžuolinių. Tokių sujungimų laikančiąja galią galima apskaičiuoti, taikant formules, duotas medinių konstrukcijų apskaičiavimui, prilyginus medienos sluoksniuotą plastiką ąžuolui. Svarbiausiuose mazguose šių kaiš­čių skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 16 mm.

Trisluoksnes aliuminio metalo konstrukcijos geriausia sujungti suklijuo­jant ir suvirinant. Taip sujungti elementai nesusilpnėja skerspiūvyje ir padidėja kompleksinės konstrukcijos hermetiškumas bei apmušo pastovumas, nes tarp suvirinimo taškų yra nedideli atstumai. Šį jungimo būdą ne visada galima taikyti, nes reikalingi sudėtingi Įrengimai. Trisluoksnių konstrukcijų apmušas ir apvadas gali būti suvirinami tik tada, kai apvado lentynos yra konstrukcijos išorėje. Klijais ir kniedėmis bei klijais ir sraigtais su­jungiami įvairių tipų apvadai. Kniedėmis ir sraigtais dažniausiai jungiami aliuminio arba stiklaplasčio apmušai su apvadais. Skylės kniedėms daro­mos 0,1—0,15 mm didesnės už jų skersmenį, o sraigtams 18—20% ma­žesnės. Kai jungiamojo paketo storis iki 3 mm, kniedės vartojamos ne mažesnio skersmens, kaip paketo storis. Kniedės ilgis apskaičiuojamas, taikant formulę. Sraigto ilgis turi būti ne mažiau kaip 5 mm didesnis, negu jungiamojo paketo storis. Šioms jungimo priemonėms nereikia sudėtingų įrengimų, bet sujungimas dėl didelio darbo imlumo palyginti brangus. Kniedės ir varžtai išdėstomi palyginti dideliais atstumais.  Tai sumažina apmušo pastovumą tarp jungimo priemonių.

Sraigtais tikslinga jungti ir trisluoksnių asbocementinių konstrukcijų elementus, nes asbocemeniiniai elementai yra trapūs ir juos klijuojant negalima spausti presu. Asbocementiniai apmušai su apvadu gali būti sujungiami medsraigčiais arba įvorėmis. Medsraigčiai būna 5—6 mm skers­mens ir 25—30 mm ilgio. Apvade išgręžiamos skylės, kurių skersmuo 1 — 1,2 mm mažesnis už medsraigčių skersmenį.Įvorės daromos iš 0,5—0,7 mm storio cinkuotos skardos. Jų ilgis ap­skaičiuojamas, taikant  formulę. Jungiant įvorėmis, sujungimo stip­rumas padidinamas, užpildant įvorių vidų plėtriuoju cementu, įvorės naudojamos, ir kai apvado lentynos yra konstrukcijos išorėje, ir kai viduje. Jei apvado lentynos yra konstrukcijos viduje, tai įvorės apati­niam apmušui pastatomos prieš priklijuojant vidinį sluoksnį, o viršutinis apmušas su apvado lentyna sujungiamas medsraigčiais. Sujungimas sraig­tais, palyginus su įvorėmis, žymiai silpnesnis, paslankesnis ir mažiau at­sparus ugniai.