Darbas be patirties. Ką daryti, jei kandidatuojant į poziciją trūksta reikiamos patirties?

Jeigu į poziciją kandidatuoja jaunas ir reikiamos patirties neturintis žmogus, jam reikėtų nurodyti visus darbus, kuriuos yra tekę dirbti. Tai rodo, kad žmogus žino, kas yra darbas. Vis dėlto to nederėtų daryti tinkamos darbo patirties turinčiam žmogui.

Jei turiu šešerių metų programuotojo patirtį, tai, kad mokyklos laikais pardavinėjau ledus, darbdaviui neįdomu. To ir nereikia rašyti, bet, jei neturėjau jokio darbo pagal specialybę, reikia pagalvoti iš darbdavio pozicijos – ar jis mieliau rinksis žmogų, kuris dirbo, žino, kas yra darbas, ir turi patirties, ar tokį, kuris neturi jokios patirties? Tuomet, žinoma, geriau rašyti apie nekvalifikuoto darbo patirtį.

Jei šiuo metu ieškote atvirų pozicijų naujoms karjeros galimybėms ir manote, kad  darbas be patirties yra geriausias sprendimas, galite apsilankyti randu.lt darbo skelbimų puslapyje, kuriame rasite aktualių darbo pasiūlymų.

Verta atkreipti dėmesį į tai, jog gyvenimo aprašymą reikia parengti taip, kad darbuotojui nekiltų papildomų klausimų, nes jis tikrai nesivargins paskambinti kandidatui ir pasitikslinti.

Darbo patirtis – asmeninių savybių rezultatas

Kokią patirtį derėtų minėti gyvenimo aprašyme, priklauso nuo to, kas tą gyvenimo aprašymą rengia. Jei tai daro studentas, dar neturintis su norima profesija susijusios darbo patirties, geriau paminėti visus turėtus darbus.

Patirtį būtina paminėti. Galbūt dirbdamas sandėlyje ar skindamas braškes jis pasiekė išskirtinių rezultatų, po kurio laiko buvo pastebėtas ir vadovavo komandai, gavo koordinuoti kažkokius darbus. Tai galima paminėti. Tai – tikrai vertinga. Didžioji dauguma darbdavių supranta – ta patirtis yra studentiška, žmonės važiuoja pamatyti pasaulio arba įgyti patirties, užsidirbti pinigų.

Nė vienas darbas nėra gėdingas, tačiau, jei žmogus pretenduoja į poziciją, kurios kandidatams keliami aukštesni reikalavimai, ir žmogus turi prašomos patirties, neverta gyvenimo aprašymo per daug apkrauti kita informacija. Daug lemia ir asmeninės kandidatų savybės. Tokios savybės kaip aktyvumas, noras mokytis, sužinoti. Tai – sprendimą lemiančios savybės. Darbo patirtį turbūt labiau galima vertinti kaip asmeninių savybių rezultatą. Jei žmogus aktyvus, studijuodamas jis vis tiek kažką veikia. Tai paprastai matyti per pokalbį. Žinoma, darbo patirtis tai taip pat liudija.

Potencialiam darbdaviui neturi kilti papildomų klausimų

Kokia darbo patirtis minima gyvenimo aprašyme, priklauso nuo aplinkybių. Patartina visuomet galvoti iš priešingos pusės – ką bus svarbu pamatyti darbdaviui, skaitančiam gyvenimo aprašymą.

Jei dar neturite susikūrę gyvenimo aprašymo, nes nežinote, kaip sukurti tokį gyvenimo parašymą, kuris patrauktų darbdavio dėmesį – apsilankykite randu.lt darbo skelbimų puslapyje ir paskaitykite straipsnį “Susikurk CV per 5 minutes, be jokių papildomų žinių”.

Siūloma gyvenimo aprašyme informaciją nurodyti taip, kad potencialiam darbdaviui nekiltų papildomų klausimų – kodėl kandidatas nori keisti profesiją, kodėl jo gyvenimo aprašyme atsiranda laikotarpis, kai nenurodoma, kuo kandidatas tuo metu buvo užsiėmęs, kokį darbą dirbo.

Dėl didelio gyvenimo aprašymų skaičiaus darbdavys tikrai nepakels ragelio ir nepaskambins paklausti – kas atsitiko. Reikėtų vengti tokių dalykų. Turėtumėte pateikti tokį gyvenimo aprašymą, kokio darbdavys nori, todėl, prieš kandidatuojant į tam tikrą darbą, reikėtų gerai išstudijuoti, kokia tai įmonė, kokios jos vertybės, ko jie nori iš būsimo darbuotojo.

Rekomenduotina pagalvoti, kaip informaciją gyvenimo aprašyme pateikti patraukliai, bet perspėja, kad nederėtų meluoti. Jo teigimu, informaciją reikia pateikti taip, kad ją būtų lengva suprasti ir ji sudomintų darbdavį.